Renaldas Gabartas N40 vyrų autoklubas

Kuo „perauti“ automobilį, kai žiemos išvakarėse prisireikia pakeisti senas ir sudilusias padangas, vairuotojai dažniausiai spręsdavo atsižvelgdami į tris dalykus: autoritetą turinčių bičiulių patarimus, pardavėjų–konsultantų rekomendacijas ar nepriklausomų ekspertų skelbiamas išvadas po kasmet rengiamų palyginamųjų bandymų.

Prieš trejetą metų ES politikai užsimojo į pagalbą pasiūlyti dar vieną „suflerį“ – standartizuotą padangų žymėjimą ir skirstymą į 7 klases. Ilgą laiką dėl to niekas pernelyg nesuko galvos, tačiau šį rudenį įsiplieskę konkurencinis karas tarp padangų prekeivių apnuogino didžiausias pastarosios naujovės ydas.

Kaip ne kartą buvo perspėję šios automobilių verslo srities specialistai, ES etikečių reikšmės gali būti tam tikras pagalbininkas renkantis vasarines padangas, tačiau bandymai remiantis ta pačia metodika klasifikuoti žiemines padangas yra visiškas nesusipratimas.

Problema glūdi pačioje padangų testavimo metodikoje, skirtoje tik vasariniam mašinų „apavui“. Palyginti aukštoje (2–20 C) temperatūroje matuojant stabdymo kelio ilgį, daugeliu atvejų gaunami visiškai kitokie rezultatai, nei tą patį pratimą kartojant realiomis žiemiškomis sąlygomis.

Kad yra būtent taip šių metų pradžioje surengtuose bandymuose įrodė du Vokietijos automobilininkų klubai GTÜ (Gesellschaft für Technische Überwachung) ir „ACE Auto Club Europa“, surengę 225/50/R17 dydžio (jos montuojamos ant daugelio vidutinės klasės automobilių) padangų testus Šveicarijoje ir Vokietijoje. Dar vienus palyginamuosius žieminių padangų bandymus Laplandijoje organizavo populiaraus žurnalo „Auto-moto-und-sport“ redakcijos ekspertai.

Tarp tuzino konkurentų: „Bridgestone Blizzak LM-32 S“, „Continental WinterContact TS 850“, „Dunlop Winter Sport 5“, „GoodYear Ultra Grip Performance Gen.1“ ir pan. buvo pirmoji „A“ klasei keliamus reikalavimus atitikusi padanga „Nokian WR D4“.

Teoriškai pastarosios padangos turėjo savo varžoves nokautuoti, nes visos jos turėjo tik „B“ ar „C“ įvertinimus. Tačiau nutiko priešingai – matuojant stabdymo kelią tiek ant šlapio, tiek ant sauso asfalto „pirmūnė“ „Nokian WR D4“ pralošė ir galutinėje rikiuotėje užėmė 5-ąją vietą.

Įdomu, kad patys suomiai šio fakto visiškai nedramatizavo. Oficialiame „Nokian Tyres“ internetiniame puslapyje patys gamintojai perspėjo dėl painiavos, kurią renkantis žiemines padangas kelia ES ženklinimas.

„Padangų etiketė renkantis žiemines padangas neturėtų būti vienintelis pasirinkimo kriterijus: turėtumėte pastudijuoti nepriklausomą padangų lyginimo testą ar pasikonsultuoti su pardavimo ekspertu.

Nedygliuotos žieminės padangos Šiaurės šalims yra pagamintos orientuojantis į čia dominuojančias sąlygas, kai dažnai būna labai slidu, yra ledo, sniego. Nedygliuotoms padangoms, skirtoms Centrinės Europos šalims, stipriau akcentuojamas greitas važiavimas šlapia kelio danga nei sukibimas su ledu, todėl jos gaminamos iš kietesnio gumos mišinio“, – rašoma nokiantyres.com.

Kompanijos ekspertai į klausimą „Ar derėtų rinktis žiemines padangas atsižvelgiant tik į sukibimą su šlapiu paviršiumi?“, atsako pakankamai kategoriškai:

„Ne. Sukibimas su šlapiu paviršiumi yra nevienintelis svarbiausias saugumo aspektas, ypač Šiaurės žieminių padangų atveju. Žieminės padangos, pasižyminčios geru sukibimu su šlapiu paviršiumi, turi prastą sukibimą su ledu ir yra labiau pritaikytos centrinės Europos šalių švelnių žiemų sąlygoms.

Padangų etiketė neatskleidžia visos informacijos apie žiemines padangas, t. y. kokioms žiemos sąlygoms jos tinkamos, o įsigyti tinkamas padangas tinkamoms sąlygoms yra esminis dalykas saugumui“, – pabrėžia Suomijos padangų gamintojai.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad kai kuriuose padangų testuose favoritai (Vokietijos ekspertai dažniausiai pirmenybę teikia jų šalyje pagamintiems produktams) lyginami su senesnio modelio analogais. Arba nesigilinama į tai, kaip padangos elgiasi ant sniego ir ledo, nes didžiausiose Centrinės Europos rinkose šios savybės daugumai automobilininkų nėra aktualios.